Sisteminės plokštės sujungia visus kompiuterio komponentus ir lemia, kokius procesorius, atmintį bei plėtros korteles galėsite naudoti. Pirmiausia verta patikrinti procesoriaus lizdą bei lustų rinkinį ir formatą (ATX, mATX, mini-ITX) bei palaikomą RAM tipą.
Sisteminės plokštės
(0)

Produktų nerasta

Sisteminės plokštės: kompiuterio pagrindas ir plėtros galimybės

Sisteminė plokštė jungia visus kompiuterio komponentus – procesorių, operatyviąją atmintį, vaizdo plokštę, diskus ir periferiją – ir lemia, kokias technologijas sistema palaikys bei kiek galimybių bus ją atnaujinti ateityje. Tinkamai parinkta plokštė užtikrina stabilų veikimą, pakankamą maitinimą galingiems procesoriams ir visas reikalingas jungtis. Šioje kategorijoje rasite „Intel“ ir AMD platformoms skirtas sistemines plokštes ATX, Micro-ATX ir Mini-ITX formatais, nuo prieinamų modelių biuro kompiuteriams iki aukščiausios klasės plokščių žaidimams, kūrybai ir spartinimui.

Kaip išsirinkti sisteminę plokštę

Svarbiausia pradėti nuo procesoriaus: sisteminė plokštė turi turėti tinkamą lizdą ir lustų rinkinį, palaikantį pasirinktą procesorių. Tada įvertinkite formatą, atminties tipą ir reikalingas jungtis.

  • Procesoriaus lizdas ir lustų rinkinys: lizdas, pavyzdžiui, AM5 ar LGA1851, turi atitikti procesorių, o lustų rinkinys lemia funkcijas, PCIe linijų skaičių ir spartinimo galimybes.
  • Formatas: ATX plokštės turi daugiausia lizdų ir jungčių, Micro-ATX – kompaktiškesnės, o Mini-ITX skirtos mažiems korpusams.
  • Atminties palaikymas: patikrinkite, ar plokštė palaiko DDR4 ar DDR5 atmintį, kiek turi lizdų ir kokią maksimalią talpą bei dažnį.
  • Saugyklos jungtys: keli M.2 lizdai su PCIe 4.0 ar 5.0 palaikymu ir aušinimo radiatoriais leidžia naudoti greičiausius SSD diskus.
  • Jungtys ir tinklas: USB-C, USB 3.2, 2,5 Gbit/s Ethernet, Wi-Fi 6E ar Wi-Fi 7 ir „Bluetooth“ palaikymas sumažina papildomų adapterių poreikį.

Patarimai, kaip pasirinkti ir sumontuoti plokštę

Galingiems procesoriams svarbi kokybiška maitinimo grandinė (VRM) su gerais radiatoriais – ji užtikrina stabilų darbą ilgos apkrovos metu ir neleidžia procesoriui mažinti dažnio dėl perkaitimo. Jei planuojate atnaujinti procesorių ateityje, rinkitės platformą, kurią gamintojas žada palaikyti ilgiau. Prieš montuodami procesorių, patikrinkite, ar plokštės BIOS versija jį palaiko – kai kurios plokštės leidžia atnaujinti BIOS net be įdiegto procesoriaus. Montuodami plokštę į korpusą, įsitikinkite, kad visi atstumo stovai yra teisingose vietose, ir naudokite antistatinę apsaugą. Atminties modulius dėkite į gamintojo rekomenduojamus lizdus, kad veiktų dviejų kanalų režimas, ir BIOS nustatymuose įjunkite XMP ar EXPO profilį. Po surinkimo atnaujinkite BIOS ir įdiekite naujausias lustų rinkinio tvarkykles.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kaip žinoti, ar sisteminė plokštė tiks mano procesoriui?

Patikrinkite, ar plokštės lizdas atitinka procesoriaus lizdą, ir peržiūrėkite gamintojo procesorių suderinamumo sąrašą. Kartais reikia atnaujinti BIOS naujesniems procesoriams.

Kuo skiriasi ATX ir Micro-ATX plokštės?

ATX plokštės yra didesnės, turi daugiau PCIe ir M.2 lizdų bei jungčių, o Micro-ATX plokštės kompaktiškesnės ir tinka mažesniems korpusams, tačiau turi mažiau plėtros galimybių.

Ar sisteminė plokštė turi įtakos žaidimų našumui?

Tiesioginė įtaka nedidelė, tačiau kokybiška maitinimo grandinė, greita atmintis ir PCIe palaikymas leidžia procesoriui ir vaizdo plokštei veikti visu pajėgumu.